žemiuotas

žemiúotas, -a adj. (1) KI388, K, LVIV711, LsB561, Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. žr. žemėtas 1: Applaudžiau, ba žemiúotos buvo uogos Drsk. Kur vižloji su žemiúotais čebatais an kilimo! Šlvn. Želvės žemiúotos labai, an upės išplauna Kpč. Žemiúoti agurkai Vvs. Žemiuotos panagės sp. Kap ir vaikas: numeta duoną, žemiúotą valgo, ir tiek Rtn. ^ Tas ne artojas, kuris nežemiúotas Rod.

žemiúotai adv. K, KŽ.

2. dulkėtas: Kaip visas oras žemiúotas! Brž.